- apstoti
- liautis
a. n.
apstoti (stp.), nustoti (tarm.), nustygti (tarm.), paliauti (tarm.), pereiti (tarm.), perstoti (tarm.), praeiti (tarm.), stigti (tarm.), trimti (tarm.)
Lietuvių kalbos sinonimų žodynas. 2014.
apstoti
Look at other dictionaries:
apstoti — apstóti vksm. Žmónės apstójo nepažį̇stamąjį ratù … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
apstoti — 1. tr. Q262, SD203, R, MŽ, Sut, N, K, M, Š, LL116, Rtr, Ser, NdŽ, Krž, Slm, Kp, Klt, Žln aplink sustojus, apsupti, apspisti: Žmonės jį ratu apstojo DŽ1. Apstojo iš visų pusių ir neleidžia žodžio pasakyt Jnš. Visi apstojo mane ir pradėjo… … Dictionary of the Lithuanian Language
apstojimas — apstojìmas sm. (2), apstojimas (1) K → apstoti: 1. SD203, Sut, N Apstojimas tų žmonių [turguj]! Mžk. 2. N, LL114 Apstojimą miesto pametu R35, MŽ47. 3. Ale toks velnių (apie varnėnus) apstojimas – negali atstot Mšk. ║ Ta apstojimas: dainiuok,… … Dictionary of the Lithuanian Language
aptilti — aptìlti intr. Rtr, DŽ; N 1. pasidaryti kiek tylesniam, ne tokiam garsiam, ne taip girdimam: Kaip tik armotos aptilsta, reikia grįžti namo pavalgydinti vaikų Pč. Aptìlo šaudymas, tuoj užsičiaudėjau [nuo dujų] Antš. Aptìlo perkūnijos trenksmai… … Dictionary of the Lithuanian Language
pritilti — pritìlti intr. Š, NdŽ, DŽ1 1. pasidaryti ne taip girdimam, tylesniam: Kai kur [daina] pritilsta, kai kur dar smarkiau suaidi rš. Atrodo, kad visas miškas pilnas kažkokios gyvybės, kuri tik laikinai yra pritilusi rš. Pritilusį miestą lyg pasakoj… … Dictionary of the Lithuanian Language
apnikti — 1 apnìkti 1. tr. B, K apipulti, užpulti: Tą valandą įvažiavusius apniko šunys LzP. Nevaikščiok naktį, da šunys galia apnìkti Krž. Vilkai mano karveles apniko M.Valanč. Apniko kai varnos vanagą Sln. Bėga it vapsų apnikta rš. Neprieteliai mus… … Dictionary of the Lithuanian Language
apstodinėti — 1. refl. iter. dem. apstoti 6 (refl.): Eina iš lėto, apsistodinėdama rš. 2. tr. apstoti, apnikti: Votys tai mane labai apstodinėjo Arm. 3. intr. šiek tiek nustoti, liautis: Dantis jau apstodinėja sopėt Drsk. stodinėti; apstodinėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
nustoti — Š; H, L 1. intr. statant koją, nusprūsti, nužengti į šalį: Aš nustojau nuo trepų ir baisiai susimušiau Alk. | refl.: Nusistojau nuo liepto Grž. 2. intr. atsistoti: Ė anas (vilkas) man pirma išvydo, tai do anas nusto[jo] eit ir daboja nustojęs Aps … Dictionary of the Lithuanian Language
pastoti — Š; L 1. refl. Sut užimti stovimą padėtį, remiantis kojomis atsistoti: Tik pasistojo, bet kojų nekėlė Grg. Basas nepasistoja – klumpius padaro Sem. Itai jau priseina, ką reikia dainuot mum pasistojus Aps. Būk be darbo, dvėsk badu pasistojęs Jdr.… … Dictionary of the Lithuanian Language
antstoti — (ž.); Sut 1. intr. užstoti, užlipti: Kad tu norėtumi nubėgti par kiek šimtų mylių, antstojai ant [stebuklingo] kilimo – tujaus stosys S.Dauk. 2. tr. pradėti (amžiaus metus): Devynis pabengiau metus, dešimtus antstojau i pradėjau ganyti Kv. 3. tr … Dictionary of the Lithuanian Language
apgriūti — 1. tr. apvirsti, apslėgti: Mane rąstai apgriùvo, pagelbėk tu mane PP58. Apgriūkit, kalnai, mane! Jzm. Ir stenėjo žemė, sunkybėm apgriūta IM1861,56. 2. tr. apipulti, apstoti: Apgriuvo jį visi kartu, iš karto visi pradėjo kalbėti P.Cvir. 3. intr.… … Dictionary of the Lithuanian Language
